tovėtis

tovė́tis, tóvisi, -ė́josi, to•vėtis, -isi, -ėjosi nykti iš atminties, mirštis: Ta kalba tovė́jos tovė́jos ir užsitovėjo, t. y. užsimiršo, dabar jau nebgirdėti nieko apie tas pletkas J.